apzvalgos Mano Esthederm patirtis grozio bloge apie grozio proceduras

Pelenė ruošiasi į balių

Asta Lipštaitė

Asta Lipštaitė

„L'Officiel” vykdomoji redaktorė

Mėnuo su „Institut Esthederm“ ir be makiažo artėja į pabaigą… Kai ryžausi mėnesį naudoti šias priemones ir nenaudoti jokių makiažo priemonių, išskyrus blakstienų tušą ir lūpų dažus, labiausiai nerimavau dėl to, kaip atrodysiu šio prekių ženklo pristatymo vakarėlyje rugsėjo pabaigoje ir visų projekto dalyvių fotosesijoje (man teko dar ir kalbėti prieš kamerą, mamma mia!). Truputį baiminausi, jog atrodysiu kaip tikra Pelenė iš užpečkio, nors veido oda ir buvau patenkinta, o aplinkiniai teigė, kad apskritai galiu liautis dažytis, nes skirtumo jie jokio nematantys… (Dar nežinau, ar tai komplimentas, ar tiesiog tai reiškia, jog nemoku dažytis :-))

Kosmetologė Laura pasiūlė paskutiniąją procedūrą atlikti svarbiosios dienos išvakarėse. Per pirmąsias tris procedūras tapo aišku, kad alginatinė kaukė su jūrų dumbliais, suteikianti odai tiesiog neįtikimo komforto (lyg vilkėčiau kašmyro megztuką, apie kurį jau pasakojau pirmuose įrašuose), yra tai, ko trokšta mano oda. Po procedūrų atrodydavau taip, jog galėdavau lėkti tiesiai į pasimatymus (tiesą sakant, taip ir dariau). Pažadėjau Laurai, kad tikrai pasimatysime bent kartą per mėnesį šiam malonumui (nors, aišku, norėtųsi dažniau, tik kad aš baisi neprieruoša…). Nes, na, sunku net papasakoti žodžiais, kokį malonumą patiria oda po visų šių procedūrų. Gaila, kaukės neįmanoma pasidaryti namų sąlygomis – ne vienas profesionalas suklumpa ruošdamas šią masę veidui, todėl geriau nejuokinti voverių bandant žaisti kosmetologijos kabinetą namuose. Ir apskritai: per visą tą mėnesį tikrai jaučiau skirtumą, kaip oda jausdavosi po Lauros prisilietimų. Juk ne tik kruopščiai (labai labai kruopščiai!) buvo nuvalomas veidas ir paruošiamas tolesnėms procedūroms, oda pridrėkinama, bet kur dar masažo malonumas!

Antrą kartą nuėjusi į manęs gražinimo procedūrą, prisimenu, labai stebėjausi, kad, kol gulėjau po kašmyro megztuku (aš vis dar apie tą kaukę), Laura masažuodavo man rankas ir meistriškais prisilietimais prie specialių taškų varinėdavo limfą. Dar labiau nustebau iš kosmetologės išgirdusi, kad moters veidas – tai ne tik veidas, kaklas ir dekoltė, bet ir rankos. Šią tiesą yra perpratusios prancūzės, todėl „Institus Esthederm“ priemonės toje šalyje, iš kur yra ir kilusios, pardavinėjamos kur kas didesnėse pakuotėse – priemonių prancūzės išnaudoja kur kas daugiau, nes tepa jomis ne tik veidą, bet ir – taip taip – rankas.

Nuvykusi į fotosesiją „Pix studijoje“, pagaliau susipažinau su kitomis projekte dalyvavusiomis merginomis. Jos visos atrodė kaip atvykusios į „Vogue“ fotosesiją. Na, maniau, viena Pelenė bendro vaizdo gal nesugadins, todėl ryžtingai atsisakiau man siūlomo makiažo, tik paprašiau kelių birios pudros šepetėlio prisilietimų, kad veidas neblizgėtų prieš kamerą. Ir ką? Vizažistė pagyrė, jog makiažo mano veidui visai ir nereikia, nuotraukomis likau sužavėta (nors keliems kadrams ir teko pozuoti šalia puikiosios Lauros Imbrasienės). Liko „atlaikyti“ balių.

Toje fotosesijoje mane labiausiai pritrenkė Viktorija, į fotografavimą atsinešusi savo antrąjį veidą, t. y. kaukę, apie kurią ji visoms jau pasakojo. Kadangi esu labai smalsi ir linkusi išbandyti visokias keistenybes, Lauros paprašiau, kad prieš vakarėlį ir man tokią padarytų. Buvo baisiai smalsu. Patikinau, jog klaustrofobija nesergu. Kaukė aklinai uždengia veidą ir kaklą, paliekamas tik nedidelis tarpelis nosies landoms, be to, stingdama ji truputį slegia veidą, tad kai kam tai gali būti truputį nemalonu, bet man taip tikrai nenutiko. Aš gipso nebijau, tad ryžomės. Po procedūros pasirodė keli paraudimai ant kaktos, jie išnyko po valandos, tad kitą dieną vakarėlyje atrodžiau kaip iš pieno plaukusi (kaukė šiek tiek skaistina odą ir „tirpdo“ raukšleles). Kaip ir buvau sau pažadėjusi, nenaudojau jokio makiažo, tik lūpas pasidažiau skaisčiai raudona. Trūko tik kašmyrinio megztuko… Ak, kaip jo ilgiuosi!